J. K. Rowling šiame pirmojo tęsinio veikėjus ir siužeto sudėtingumą apkrauna, tačiau rezultatai ir toliau stebina
★★★★
Prabangus ir įtraukiantis reginys, šis antrasis penkių filmų „Fantastiniai gyvūnai“ franšizės epizodas yra absoliutus stebuklas ir džiaugsmas.
Tiesa, siužetas yra sudėtingas ir supažindina su veikėjais bei siužeto lankais, kurie akivaizdžiai bus ekstrapoliuoti per kitus tris nuotykius. Tačiau niekas to nedaro geriau nei JK Rowling, kai kalbama apie pasakojimo galią.
Sumaniai įtraukus kelias keliones į Hogvartsą, kad į spalvingą mišinį būtų įtraukta dar Hario Poterio patina, „Grindelvaldo nusikaltimai“ prasideda antgamtiškai tamsiu aukštu, kuris niekada nepasileidžia. 1927 m., praėjus šešiems mėnesiams po originalaus filmo veiksmo, figūrą keičiantis burtininkas Grindelvaldas (Johnny Deppas) pabėga iš Niujorko kalėjimo ir imasi perkelti savo pasaulyje dominuojančią operacijų bazę į Paryžių.
Grindelvaldas nori, kad žmoniją valdytų grynakraujai burtininkai (neleidžiami mišraus kraujo), o pasaulinės Magijos ministerijos siekia sustabdyti jį nuo šimtmečių senumo taikios tolerancijos status quo.
Playstation plius atšaukti prenumeratą
Didžiosios Britanijos ministerija prašo magizoologo Niuto Skamanderio (Eddie Redmayne'o) padėti sustabdyti Grindelvaldą mainais už leidimą jam dar kartą laisvai keliauti – tai privilegija buvo atšaukta po praeitą kartą pabrėžto fiasko laisvėje.
Niutas atsisako iki susitikimo su buvusiu Hogvartso mokytoju Albusu Dumbeldoru (Jude'as Law). Jų susitikimas vyksta rūko apgaubtame Londone – žirnių sriuboje, kurią sukūrė burtininkas, kad jų susitikimas būtų slaptas. Būtent tokie nuostabios tekstūros potėpiai šį ekstravagantišką stebuklą paverčia tokia derlinga pasaka.
Dėl paslaptingų priežasčių visagalis Dumbeldoras negali kovoti su pačiu Grindelvaldu ir prašo Niuto vykti į Paryžių ir jį sugauti. Tuo tarpu Grindelvaldas žvalgosi į Šviesų miestą, kad surastų Credence Barebone (Ezra Miller), raktą į jo pagrindinį planą, kuris kartu su savo Maledictus mergina Nagini (Claudia Kim) pabėgo iš Le Cirque Arcanas, kad atrastų savo tikrąją tapatybę ir šeimą.
Netrukus visi aplink Niutą ieško mįslingo Credence: jo draugas Jacobas Kowalskis (Danas Fogleris), kuris taip pat nori rasti savo dingusį suspaudimą Queenie Goldstein (Alison Sudol); jo meilės objektas Porpentina Goldstein (Katherine Waterston); jo tarnybos brolis Tesėjas (Callum Turner); jo sužadėtinė Leta Lestrange (Zoë Kravitz); ir kiti įvairūs šešėliniai personažai. Kodėl Credence toks svarbus? Na, tai yra didžiausias apreiškimas nepaprastai jaudinančiame uolos taške, kuris rodo, kad laukia tolesni kvapą gniaužiantys malonumai.
Davidas Yatesas režisavo pirmuosius „Fantastinius gyvūnus“ ir keturis filmus apie Harį Poterį, ir vėl greitai naršo po tankiai suplanuotus nuotykius, kurie niekada netampa paslaptingu sumaišties kamuoliu. O atsižvelgiant į detalumą ir subtilumą čia, tai nemažas žygdarbis.
Blockbuster režisieriai retai sulaukia nusipelnimo, nes aukščiausios klasės CGI dažnai gali užmaskuoti savo geriausius darbus. Yatesas, veržlaus ir jaudinančio veiksmo kovos meistras, nusipelno didžiausių pagyrų už tokius stebuklus kaip skrydis virš Manheteno fantominiu vežimu, o Grindelvaldas – piktavališkas Kalėdų Senelis, daugiausia dėmesio skiriantis abejotiniems cirko keistuolio šou malonumams, besivaikantis per nuolatinį mąstymą. Ministerijos biblioteką ir visa tai užbaigiant atmosferiniu raginimu susiginkluoti po Père Lachaise kapinėmis. Posūkiai į „Titaniką“, „Prince“ ir „Pauper“ teritoriją yra tik skanesnė vyšnia ant torto.
Vėlgi, filmo sėkmė tvirtai gula ant nuolat patikimo Eddie Redmayne'o pečių. Jis prideda dar daugiau niuansų savo niūriam magizoologui, nes matome, kad jo butas Londone plečiasi kaip jo lagaminas ir apima zoologijos sodą, veterinarijos skyrių ir užmiesčio ežerą. Nors šį kartą fantastiški žvėrys yra ribotas žvėrys – įsimintiniausias yra kinų liūtas-drakonas Zouwu – kiekvienas vaidina svarbų vaidmenį istorijoje, ypač Pickett, į Grootą panašus maldininkas, gyvenantis Niuto švarko kišenėje, ir mielasis. Niffleris, kurio vagystės, be jokios abejonės, bus neįkainojama kitame epizode.
Nors Jude'o Law, kaip Dumbldoro, vaidmuo yra nedidelis, jis daro didžiulę įtaką ir atskiria savo išskirtinai šiltą ir jaukų charakterį nuo Michaelo Gambono ar Richardo Harriso skaitymo apie mylimą fantazijos ikoną. Johnny Deppas yra įkūnytas piktavališkumu, o jo arijų albinosas iš tiesų atrodo blaivus. Taip pat labai smagu matyti jaunas mėgstamų mokytojų versijas Hogvartso prisiminimuose.
Kur kas tamsesnis, nei daugelis tikėtųsi, su užuominomis apie pasmerktą gėjų romantiką ir akinančius specialiuosius efektus, kurie išstumia vaizduotės ribas iki jų ribos, „Grindelvaldo nusikaltimai“ yra kerintis žavingo pasipūtimo, baisaus potraukio, galingo dinamiškumo ir dinamiškumo lobis. jaudinanti antgamtinė ambicija.
Aiškiai padrąsinta originalaus filmo sėkmės, Rowling sugriebė Zouwu už ragų ir ilgą laiką ėmėsi mitinės svarbos. Rezultatai yra nuostabūs visais atžvilgiais ir puikus šios nuostabios legendos tęsinys amžiams.
„Fantastiniai žvėrys: Grindelvaldo nusikaltimai“ – kinuose lapkričio 16 d., penktadienį